Mes išlydime savo brangią komandos narę, kolegę, draugę, nesę…- Miglę, į neregėtą, jos be galo norėtą, geistą, svajotą, kovotą, naudingą, stulbinančiai galingą ir reikalingą, visapusiškai būtiną, neišvengiamai linksmą, tragiškai ilgą, lengvai sunkią ir pilną iššūkių, bet tikrai NE paskutinę kelionę… Pusė metų - juokingai mažai ar skaudžiai daug?
Bet jau supratu, kad nesustabdysi to, kas nesulaikoma… Po ilgų, pačių tobuliausių, išprotėjusių, bet mirtinai būtinų atsisveikinimų aš jau beveik nebeliūdžiu (jio, jio…), nes reikia mokėti džiaugtis už kitą juk. Sakiau, kad nekenčiu laukti ir esu labai nekantri, bet reiks pratintis prie to.
Todėl tu ir sugrįši… Nes yra tau čia dar ką veikti!
Pradedu (LAUKTI).
Man labai imponuoja žmonės, kurie gali mane sudominti savo netradiciniais pomėgiais- hobiais.
Galiu valandų valandas apie tai klausytis, stebėti įvairius kūrybos
procesus. Man labai patinka pažinti, mėginti suprasti, pasimokyti ir
patirti tai, ko pati neišmanau. Pastebėjau, kad dažnai ir nauji
pažįstami mane lengvai “užkabina”, sudomina būtent savo netradiciniais
hobiais ir aš iškarto tampu palankesnė žmonėms, kurie moka tai, ko
nemoku aš, ar užsiima tuo, kas man dar nepažinta. Ko gero, panašiai
būna ir jums ar ne?
Fotografija, riedlentės, nardymas, įvairūs
rankdarbiai, motociklai, fantastinės knygos, medžioklė, lietuvių
liaudies arba įvairūs netradiciniai bei pilvo šokai, sklandytuvai,
tapymas, žvejyba, kaitavimas… Apie šiuos dalykus daug sužinojau tik
iš savo draugų, kurie tuo yra “užsidegę” ir didžiuodamiesi vadina tai
savo hobiais. Jie visada turi ką veikti savo įdomių hobių dėka.
statybininkas, o istorikas, kurio hobis - statyti va tokius įstabius
mini kūrinius. Taip mini, tik ne savo sudėtingumu, o dydžiu. Štai koks
yra realus šios pilaitės dydis.
Ji visa sulipdyta iš miniatiūrinių
plytų bei akmenų ir išties atrodo kaip tikra sumažinta tvirtovė.
Tikrai nepaprasta kiemo dekoracija!
Statau kauliukų pilį ant darbo stalo, taškausi persikų sultimis besišypsodama, tik truputį nervina įkyrios mintys, jog tuos skanėstus man atnešė už lango jau mindžiukuojantis, baluose besitaškantis ruduo…
Aš tai dar noriu saulės. Nors truputį - saldžiam atsisveikinimui, m?
Ar buvai kada nors žirgų lenktynėse?
Aš pati anksčiau nebuvau dalyvavusi tokiame renginyje, tad sekmadienį nedvejodami sušokome į savo Ladutę ir patraukėme link Raseinių hipodromo, kur vyko Žirgų lenktynės - “Triguba karūna III”. Įsitaisėme tribūnuose ir smalsiai stebėjome visą, kas vyko aplink.
Labai myliu ir žaviuosi žirgais. Žirgas - gyvūnas, kuris man kelia pagarbą, pasitikėjimą ir norą pažinti. Jau turėjau keletą jojimo pamokų, bet nepaleidžiu ir svajonės kada nors turėti savą žirgą bei išmokti laisvai jodinėti.
Buvo kur akis paganyti, o dargi visą renginį vedė šmaikštuolis Raimundas Šilanskas. Savo, nors ir ne visada korektiškus anekdotus, jumoristas “skaldė” tarsi iš rašto. Prieina prie bet kurio žmogaus, paklausia žodžio ir jau pasakoja juokingą istoriją.
Išskirtinės šios žirgų lenktynės buvo ir tuo, kad pirmąsyk Lietuvoje lenktyniniai žirgai startavo iš starto mašinos.
Kai kuriems lenktynių žiūrovams vis tik buvo ir kiek nuobodoka…
O kitas, nors ir mažas, bet matosi, kad jau didis žirgų mylėtojas.
“Skaniausi” mūsų Miglės pagauti bėgimo kadrai.
Tiesa, pasibaigus lenktynėms mūsų Ladutė dėmesiu taip pat nesiskundė :)
Nepraleisk progos ir iki pasimatymo!
Žolinių savaitgalis - turiningas, šiltas, jaukus. Daug poilsio žaliam
žaliam kieme (ne miške su lape) prie baseino kartu su mergaitėm -
drugeliais, išsiilgę draugai, raudonas vynas…
O dar savaitgalį buvo šilčiausia bemiegė šios vasaros naktis. Jautei? Ir pasivaikščiojimas jaukiomis ištuštėjusiomis senamiesčio gatvelėmis.
Taip
pat naujas potyris, kad tobuliausias aparatas stebėti romantišką
rugpjūčio dangų yra kabrioletas. Važiuoji sau užvertus galvą, šiltas
vėjas švilpauja aplink kaklą ir akis, o virš tavęs - gausybė žvaigždžių
žvaigždelių. Jos krenta tiesiai į sterblę - tik spėki pagalvoti apie
tai, ko trokšti… Puikus jausmas.
O
tu jau stebėjai ir skaičiavai beigi šnabždėjai apie savo norus
krentančioms žvaigždėms? Dabar tam pats laikas. Nes rudenį jau veiksime
ką kitą…
Švilptelki, jei norėsi pravažiuoti per žvaigždėtą naktį oranžiniu voverėtu bestogiu. Gal aš kaip tik būsiu netoliese… ;)
Laimėk pakvietimus į “BLACK FUTURE 2008” vakarėlį!
2008-08-14 | KaVeikti.lt naujienos
Parašė: KaVeikti
Informacinis laisvalaikio ir pramogų portalas KaVeikti.lt
bei didžiausių Lietuvoje elektroninės šokių muzikos renginių organizatoriai
“Pure
Culture“ draugauja jau ilgai. Mes dovanojome jums
bilietus į baltąjį “White Future” vakarėlį, į fantastiškąją „Pure Future@Mix” naktį Trakų pilyje, beigi patys ten dūkom, šėlom.
O vasarą palydint, baigiasi ir
šaunieji “Pure Future” vakarėliai su paskutiniuoju mados,
muzikos bei erotikos renginiu „Black Future”. Šio vakarėlio, kuris įvyks
rugsėjo 5-ąją Vilniaus klube
“Galaxy” griežtas aprangos kodas: juoda ir raudona
spalvos. Be to “Black Future” naktyje žadama daug
seksualaus užkrečiančio ritmo, nes pirmąsyk Lietuvos klube iki paryčių
plokšteles suks 3 gražuolės didžėjos - Scarlette Etienne, Jo Mills bei
lietuvaitė Julija Fedotova. Daugiau info
apie renginį rasite čia.
Nenori
praleisti šios paskutinio šiais metais viliojančio “Pure Future” vakarėlio?
Lauksime tavęs
pasidabinusio juodai - raudonai ir nusiteikusio ošššššššti!! ;)
*Laimėtojus paskelbsime rugsėjo 1-ąją dieną.
“Aš mažas
debesėlis, aš ne voverė visai.”
Labai puikiai atitinka mano nuotaiką ir šis įrašas bus visai ne toks, kokie
paprastai aptinkami KaVeikti.lt bloge. Praėję dienos, skirtos atsisveikinimui,
skraidino aukštai virš visko- tai todėl.
Tiek daug veiksmo, naujai sutiktų bei seniai
matytų mielų žmonių, gera muzika ir ilgas neįtikėtinas pasakojimas apie smėlio
žmones, kai net nenutuokei, kad jis ten galėjo būti - buvo.
Baimė ir malonus jaudulys, riedant dideliu greičiu, ant dviračio vairo žmonių
pilna naktimi ūžiančia gatve. Žavėjimasis, kad ji būtent tokia – pas mus
truputį kitaip.
Bėgimas į niekur stipriai stipriai susikibus rankomis ir
ašaros, nes privalai su ja ilgam atsisveikinti. Tada noras visiems aplinkui apie
tai papasakoti ir dar stipriau apsikabinti…
Dar būtinas miegas dieną, tada kažkodėl saldus kefyras ir nemielas stoties
rajonas bei saulės apšviesti relaksacijos suoliukai, aplink kuriuos sukasi
visas veiksmas – negi eisi kur kitur?
Šokiai iki ryto lauke ant “babyčių suoliuko” po
namų langais, nes negalima nieko žadinti. Taip pat juoko kampelis, privalgius
“šūstrų morkų” ir nekaltas melas, žiūrint tiesiai į akis. Joms
geriau, kai tavimi patiki. Bet ryte tuo nesididžiuoji bei bandai prisiminti
kodėl jos tau nepatinka.
Aišku, ir šokiai ant baro bei tiesiog stovėjimas vidury šokių aikštelės minioje
žmonių, susikibus rankomis ir susirėmus kaktomis. Po visko, žinoma, dar reikia pastraksėti ir
namie ant lovos. Net jeigu jai, lovai, tai pirmas pavojingas kartas, bet muzika groja - negi jau eisi miegoti? O jau ir visai šviesu, nors dar norėtum nakties…
Vaikiškas kvailiojimas, juokas bei gi nuostaba, stebint
laipiojančius sienomis bei šelmiškai besisukančius ant senamiesčio stulpų -
idėja, kad tai galima išnaudoti kitiems tikslams. Suvokimas, kad jis turi būti
labai stiprus.
Popkroulingas, kurį daro jie, o tu jau nenori, todėl ir riedi ratu truputį
kitur. Arba apsikabini mielą draugą ir eini eini… Dar gali atsiremti, prigulti
parke ant suoliuko. O po to - šokiai, šokiai, šokiai ir simpatija vien dėl
marškinėlių su Boratu bei kokteilis iš kažkur už tai, kad tiesiog esi miela. Iš
kur jam tai žinoti, bet kaip nesišypsosi dar nuoširdžiau? Vėl šokiai ir dėmesys,
bei gi jausmas, kad esi visiškai saugi.
Dar gi moterų pavydas, įtūžis ir agresija bei mėlynė ant kojos - negi dėl
žvaigždės šokančios šalia? Nepelnytai.
Didžiulis arbūzas šaukštais visą dieną - valgai pati ir dar
esi maitinama - rūpestis. Ir vaizdas, kai tas arbūzas skrenda į naktį pro aštunto aukšto balkoną.
Taip pat ir stiprusis šiepiantis „malūnėlis“ – jo vaizdas galinėje džinsų
kišenėje - kažkuo žavus. Pirksi jį ir vėl. Dar neskanūs kebabai -
jausmas, kad galėtum išviso nevalgyti. Nenori - tada tau tai neįdomu.
Prisimeni, kad taip jau yra buvę. Panašiai.
Ėjimas į parduotuvę, susikibus aštuoniomis rankomis ir
pogulis ant važiuojančių Rimi laiptų bei šnekėjimas su nepažįstamais žmonėmis. Jie nustemba, suglumsta.
Žinoma, ir vasarinis piknikas tiesiog bute ant grindų, kai jau ruošiesi išeiti
lauk, o netyčia užsitrenkia durys. Ką daugiau bedaryti? Įsivaizduoti ir laukti.
Dar išsižiojusi gyvatė, gąsdinanti debesų šunį danguje -
beprotiškai linksma juos stebėti. Juoko buvo daug. Aišku, ir kaljano dūmai bei
nenoras važiuoti niekur. Net namo.
Išsikrovęs telefonas bei sužlugę (pasikeitę?) planai, o galiausiai - ilgas
ėjimas namo ir truputį net autostrada - pavojinga…
Tada jau skaniausi mamos šaltibarščiai ir tobulas pogulis hamake dviese surėmus
kojas ir užsiklojus pleduku. Kiek dar žodžių liko iššnekėti? O jeigu vis apie
tą patį?
Tada - gluminantys mažo vaiko klausimai ir jo noras dalintis su mumis dievišku
baltuoju olandišku šokoladu bei gi ne toks geras noras supti ir išversti mus iš
hamako.
Dar truputį pykstančios mylimos akys, barzda
dvi jaunos dviejų vaikų mamos, kurios yra tikros gražuolės ir dėdės pokštai bei
jo mieliausio pasaulyje storuliuko leliuko caksėjimas liežuvėliu - ką tik išmoko. Iki begalybės žavu.
Aišku, ir nuovargis kažkada ateina. Ir - kodėl košmarai naktį?
Kiek veiksmo telpa dienose bei gi naktyse, kai veiki tai, ką tada nori, kas
šauna į galvą tau ir jiems, nieko negalvojant, būnant čia ir dabar?
O po to jau truputį balansuoju va taip tarp žemės ir
dangaus, nes prisiminimai – kosminiai. Dar jauti, kad viskas taip buvo ir dėl jos,
o ji tave palieka. Nekenčiu, kai mane palieka ir nekenčiu laukti. Bus daug
atsisveikinimų rudenį…
Vienok, aš bet kokiu būdu moku būti neįtikėtinai laiminga. Ir tikiuosi tai yra gerai.
Pure Future 2008 festivalis Trakų pilyje - įspūdžiai
2008-08-06 | Renginiu apzvalgos
Parašė: KaVeikti
Prabėgęs savaitgalis buvo labai veiklus. Įspūdžių - nors
rieškutėmis semk. Bet kai diena veja dieną, viskas užsikloja naujais
išgyvenimais. Bet kas paneigs, kad ne taip ir turi būti, m?
Savaitgalį pradėjome, žinoma, ne kur kitur, o Trakų pilyje. „Pure Future@Mix” festivalyje teko dalyvauti pirmą kartą ir nežinau ar dėl šios ar dėl aibės kitų priežasčių - likau sužavėta.
renginio vieta, alsuojanti nepajudinama tvirtybe bei monumetalumu -
gniaužia kvapą. Nesiimsiu spręsti ar tai gerai, ar ne, kad Trakų
pilis yra naudojama tokiems vakarėliams, bet, kad ši vieta renginiui
suteikia unikalią dvasią bei senove dvelkiantį žavesį, matyt,
nepaneigs niekas.
Trakų pilies kiemas skendo verdančios, kunkuliuojančios
muzikos garsuose. O ją papildė pribloškiančios vaizdo instaliacijos,
kurios kūrė fantasmagorišką atmosferą. Besilinksminanti minia šėlo ir mėgavosi
profesonalių didžėjų miksuojamais kūriniais, kai kojos pačios kilnojasi bei
draugiškai šypsosi šalia šokantis nepažįstamasis. Nes jūs tą akimirką
galit pamiršti viską - jus labiausiai vienija visą kūną
persmelkiantis ir viską užgožiantis muzikos ritmas. Gali užsimerkti ir gerti tą nuotaiką, ta atmosferą, tą jausmą…
Tai verta patirti
ir ten pabūvoti. Kitais metais nepraleisk progos, arba sugrįšk ir vėl. Žavu gėrį atrasti ir dar kartą, arba, galbūt, jau kitaip.
Hey, truputį prapuolus buvau… Na buvau aš savo vietoje išties tik va blogo seniai nerašiau. Taip čia sukausi visur, kad iki blogo niekaip neprisisukau…
Grįžo Miglė į komandą po ilgų atostogų Kretoje, tad darbo atrodo sumažėti turėjo. Bet išties net padaugėjo, nes kažkaip vis prasiilgina mūsų bendros pietų pertraukos, kai reikia įspūdžius išklausyti ir išsipasakoti. O ir darbo diena sutrumpėja, kai lentynose prieš pat darbinį stalą laibą kaklelį link mūsų suka lauktuvių parvežtas Graikiškas vynas. Tada norisi kuo greičiau darbus pasibaigti ir kur prie marių dumti, ar prie karjero, ar į mišką… - kad tik į gamtą. Kai šitaip saulytė šviečia, grynas oras vilioja…
Ech, vasara vis gi. Ir nesvarbu, kad šiandien lyja - žinau, kad saulės, kai reikės dar bus. Ir nesinori verkšlenti, kad nedaug tos vasaros beliko. O norisi visa gerkle šaukti, kaip gera, kad ją tokią turime. Kaip gera, kad ją galima išnaudoti šauniausioms vasariškoms pramogoms. Oi, yra ką veikti, oi yra! Myliu šį šiltąjį, saulėtąjį metų laiką!
Jaučiu meilę tiesiog aplinkai ir gyvenimui, jei ir dabar ne viskas yra taip, kaip noriu. Bet aš einu gera linkme ir gera žinoti, kad galiu viską. Sunkumai gyvenime juk duoti, tik tam, kad pasidarytum dar stipresnis. Tad ir grūdinuosi, stiprėju sau kas dieną. Darbo dienos - užimtos ir lekiančios greičiau, nei spėju susivokti, kad jau pavargau. Vakarai - ilgi, žvaigždėti, šiltai jaukūs ir skirtingi, nes veikiu, ką tik noriu. Savaitgaliai - tai trumpos įspūdingos atostogos, pilnos draugų šypsenų ir geros nuotaikos, ilgų naktų… Vasaros naktys man labiausiai patinka, kai gali neiti miegoti.
O po to iš naujo atrasime rudens spalvas, bobų vasarą, pirmąjį sniegą, peršalimą ir mielą jausmą, kai esi rūpestingai slaugomas, Kalėdų kvapą ir jų gražias tradicijas…. Ir tada visai neliūdna, kad vasara baiginėjasi. Pradėsim laukt kitos juk!
Ei, o jums irgi viskas taip gerai, a?