Hey, tai ką sveikinu visus ne tik su Naujaisiais Metais, bet ir su tikrąją žiema!!! Juhuuu!!!

Va pažiūriu pro langą ir suprantu, kad klimato atšilimas dar tikrai
nėra įsisiubavęs arba, kaip kalbėjo gerb. A.Čekuolis, ši teorija išvis
prasilenkia su praktika. O pro langą žiūrėti labai noris. Net daug
labiau, nei į monitoriaus ekraną.

Ir dar norisi stumtelti darbus į šoną ir lėkti lauk. Nes taip “balta
balta, kur dairais”, taip išsiilgta visų žiemos pramogų, o lauke taip
švelniai skruostus kandžioja šaltukas…  Markstaisi nuo to spiginančio
baltumo ir švarumo, užverti galvą į stogus bei skaičiuoji varveklius.
Dar gali palįsti po didžiuliu apsnigtu medžiu ir, pakračius jo šakas
krykšatuti, kai krenta balta sniego kepurė tau ant galvos. Aišku,
velniškai norisi ir įversti draugą į pusnį, dar pakasti po sniegu, o po
to jau bėgti… Norisi kratytis sniegą iš po apykalės, bet po minutės
vėl griūti į vientisą pusnį ir daryti sniego angelą…

Na tiek visko norisi ir kas gi paprieštaraus, kad kai tiek prisninga
visada yra KĄ VEIKTI! Jei prieš - meski į mane gniūžtę, arba tris… ;)
Tik būk tikras - gausi atgal. Tad dabar dar man norisi, kad sniegas
pradėtų lipti. Ne tik besmegenių kiemuose pridygs, bet dar ir kokią
sniego tvirtovę būtų smagu sulipdyti. Pameni, kokius sniego namus
statydavom vaikystėje?

O va ką snieguotą pošventinį savaitgalį veikėme mes…
Tiesa, pasirodo Alius buvo teisus, ir naktinė fotosesija sniege yra visai gud dalykas.

Ir netgi čiuožinėjimas nuo kalnų bei murkdymasis pusnyse naktį nėra nei kiek neprastesnis malonumas nei dieną…

Būti išsišiepusiu šiauriniu Nanuku tarp tiek sniego yra nerealu.
Tai su kuo čia tartis, kad dar pabūtų taip balta, puru ir spindinčiai gražu bei viskas užklota?

Rodyk draugams

Per vakarėlius, sąlyginai ramius artimiausių draugų susibūrimus galima
veikti daug ką. Štai kitoniškas kąveikimo būdas - crazy meninis toks.
Ar bandėte kadanors grupinį, komandinį, chaotiškai sinchroninį,
impulsyviai kūrybinį paveikslo tapymą?

Iš tikro sumanymas buvo toks - originali dovana įkurtuvėms.
Draugų porelė surengė įkurtuvių vakarėlį najame savo bute. O mes
norėjome padovanoti jiems kažką, kas suteiks jų namams dar daugiau
jaukmumo, savitumo beigi leistų jausti mus, geriausius draugus, šalia. Juk negi leisi užsimiršti ir užsililiuoti naujuose savo
apartamentuose vienumoje? Tegukl nors kažkas primena draugus ir
priverčia dažniau kveistis į svečius, rengti vakarėlius… ;)

Taigi
nupirkome drobės, reikaimų dažų, teptukų, molbertą… Dar reiktų
pasirūpinti vynu ar kitais mėgstamais gėrimais, užkandžiais ir -
įkurtuvių vakarėliui jau pasirengta. Visus tapymo reikmenis tiesiog
pasatatome kambario viduryje imame po teptuką ir leidžiame fantazijai
lietis laisvai, kaip sakant. Vienitelis dalykas, kurį reiktų žinoti -
pirmiausia krupščiai padenkite visą drobę pasirinktu fonu. O po to jau kiekvienas
pridės ranką, savo potepį ir, kad ir kas gausis - bus gražu. Arba bent
jau savotiška… :)

Pradžioje gali būti, jog imsitės meno
kiek nedrąsiai. Daugelis tik nuo mokyklos laikų prisimename, ką reiškia
dažai ir teptukas. Bet netrukus vaikiškas smalsumas nugalės ir net
nepastebėsite kaip vakarėlio vinis taps - tapymas. Vieni šnekučiuojasi
kamputyje, kiti degustuoja vyną ir klausosi muzikos, treti tuo tarpu
piešia varlę, žuvį, balioną ar išsitaškiusią gėlių puokštę… Darosi
baisoka, kad nieko nesigaus. Bet po truputį ima ryškėti visuma. Ir
netgi gan darni, spalvinga, žavi, labai įdomi visuma…

O štai ir vakarėlio rezultatas.
Kąveikimas su
puikia išliekamąja verte. Neįkainojama dargi, nes čia sudėti
geriausieji ir šilčiausieji artimiausių draugų palinkėjimai, jausmai,
nuotaikos. Mielai ir aš tokią originalią, vienetinę draugystės išraišką
pasikabinčiau namuose.

Rodyk draugams

Na konfeti (ne popuri:) yra žavus vaizdelis.

Smagu
kai lyja spalvotas popierinis lietus, džiugina akį, sklando ir skandina
tave linksmas konfeti debesis. Taipogi primena vaikystę ir “klapuškes” per naujuosius metus, a ne? :)
   

Bet va ką veikti, kai konfeti lietus užklumpa dar alaus nespėjus išgerti?

Na ką bepriveiksi- smagiai išsimaudę popieriniame lietuje, toliau smaginamės popierinį alų gerdami… :)

Vienok ir privalumą popierinis alus turi- galvos kitą rytą visai neskaudėjo…

Lijo VDU SA 14-ojo gimtadienio proga.
Sveikinu
šią šaunią studentų atstovybę su praėjusiu gimtadieniu! Sugrįžti į
senus gerus laikus ir studentiškai pasiausti visada smagu būna!

Rodyk draugams

Rūkymas, o tiklsiau KAIP MESTI RŪKYTI- gan aktuali tema blogeriams (ir ne tik jiems, žinoma). Na darau tokią prielaidą, atsimindama tokius įrašus, kaip Pabrango tabakas, Žilvinas meta rūkyti, nerūkymo nauda ir ir pan.

Aš pati, tiesa, nerūkau. Bet tiems, kas šį žalingą įprotį turi ir norėtų mesti rūkyti- atsirado dar viena šmaikšti, mane sudominusi naujovė. Taigi- Ką veikti, kai nori mesti rūkyti?

Chupa Chups siūlo saldžią cigaretės alternatyvą. Pokelis panašus į rūkaliams įprastą cigarečių dėžutę. Bet jame kiek kitokia- kvapni ir saldi vilionė.

Chupa Chups Relax dėžutėje
rasite 6 becukrius, nekoloringus (visiškai sveikuoliška!) mini
čiulpinukus, kurie užims ir kartu išlaisvins jūsų rankas nuo cigaretės.

Strategiškai labai teisingas, net drįsčiau pasakyti- pagirtinas ir sveikintinas bei šmaikštus Chupa Chups žingsnis. Tinka ne tik vaikams. Ar jau parduotuvėse pastebėjote ir išbandėte saldžiąją cigaretės alternatyvą?

Man patiko- skanūs ir linksmi, net sveiki saldainiai. O ar kažkiek išties padeda?

Na bent jau mane tikrai labiau patrauktų žavus šmaikštuolis pasiūlęs
pridegti ne cigaretę, o kartu suvalgyti kvapnų saldainį ant
pagaliuko… Naujas “kabinimo” būdas? :)

Rodyk draugams

Ką veikti, kai keliaujant autobusu ir  geriant alų (kaip gi studentiškos kelionės bet kur be JO!) pašaukia gamta?
Na vyrai kaip visada vienigi. Ne tik, kai reikia pasiprašyti sustoti, bet net ir šiuose reikaluose…

Rodyk draugams

Na štai kur buvus, kur nebuvus prabėgo dar viena šventė… Ar
smagiai ėjo, bėgo, prabėgo, o gal slinko priklausė, matyt, tik nuo jūsų
pačių.

O aš, kaip ir žadėjau, dalinuosi įspūdžiais iš smagių (kiek tai leido liūdnoji tematika:) EMO Velykų.
Nuotraukų tikrai daug, tad sorry kam labai ilgai kraus. Bet man po ilgoko nerašymo reiškiasi didelis noras dalintis įspūdžiais! :)

Na štai mes transformavęsi į EMO jaunimėlį:

Na ką svarbiausia nepamiršti iškalbingiausių EMO atributų ( čia kaip mes tai supratome, žinoma):
  • Inkariukai ir tatuiruotės.
  • Dryžuotumas.
  • Merginoms- kuo labiau aptemptos kelnės arba ekstravagantiški sijonai. Ir dar daugiau dryžuotumo.
 
  • Vaikinams- aptemptos kelnės taip pat galioja (kaip jas apsitempti- kiekvieno asmeninis reikalas). O ir žali plaukai negi pamaišys?
 
  • Aišku, visi stengėmės kuo daugiau verkti ir visaip kaip liūdėti. Taip pat lindėti kamputyje ir guosti vieni kitus…
   
   
  • Jokiais būdais negalėjome šėlti be savo dievukų, stabukų ir mylimųjų- Tokyo Hotel vaikinų (nors čia dar klausimas, kas jie.. :)
   

Vakaras buvo labai jau EMOcionalus, bet nepasakyčiau, kad liūdnas. Gal kai kurie iš mūsų buvome labiau smagieji Scene, o ne depresuojantys EMO… Ir šokti galiausiai pradėjome. Išlindome iš tamsių kampų, nusišluostėme ašaras, ir EMO depresija išgaravo…

Žodžiu, vakarėlis buvo tikrai vykęs. EMO tematika mums visai patiko. Gal kiek sunkoka buvo pradžioje nesišypsotio ar net neplyšauti juokais iš kits kito liūdnų grimasų. Užtai EMO bajeriukai vežė visus. Be to, smagu buvo stebėti labai atjaunėjusius draugus. Juk tokie apdarėliai, aksesuarai, makiažas labai jau priminė gatvėse sutinkamus trylikamečius…

Na kiekvienas teminis vakarėlis turi savų pliusų. Išbandykite ir šį- liūdnai smagus vakaras- garantuotas!
Daugiau idėjų teminiams vakarėliams rasite čia.
P.S. Ačiū mūsų liūdnojo vaizdo fotografams- Andriui ir Aliui ;)

Rodyk draugams

Na ką apie maistą, tai apie maistą...

Ką veikti, kai kankina alkis darbe, universitete, mokykloje, bet dar ne laikas pietums, arba jau po pietų?

Na taip, daug kas renkasi guminukus, šokoladą, įvairias ten įdomias duoneles ar tai sausainukus, saldainukus, sumuštinukus… Dar užpilamas sriubytes…. Nežinau kuo dar užkandžiaujate jūs?

Bet juk ei- artėja pavasaris!
Net ne kalendorinis, kuris jau lyg ir čia, bet ir tas tikrasis
gražiausias metų laikas ne už kalnų. O juk pavasarį ir visi mes norime
pasitikti gražūs! Tad gal ir užkandžiaujam gražiai- a le pavasariškai, a? ;)

Štai kokiais užkandžiais darbe aš šiandien buvau palepinta:

 

O tikrų braškių pirmą kartą šiais metais paskanavau. Taip, jos dar kiek plastmasinės, bet savo nepakartojamai saldų, kerintį, viliojantį braškinį kvapą turi. Jau paskleidė po visą ofisą….

Mmmm kvepia vasara, gaivuma, nekaltu vaikišku smaližiavimu. O taip pat braškės kvepia romantika bei saldžiausiu, uždraustu, todėl tokiu viliojančiu bučiniu… Aš net įsielektrinu nuo braškinio aromato…

Manau, Ieva Adomą su braškėmis irgi būtų lengvai suviliojusi, a?

Pavasarėja!
Jauti?
(Papildyta: Oi, tik geriau jau nežiūrėti, kas dabar darosi už lango…)

Skanaus!

Rodyk draugams

Pavasarėja… Po truputį, bet vis tik…

Neabejoju,
kad tai jaučiate, nes ir jūsų įrašų api pavasarį vis dažniau randu. O ir mes
patys jau pradėjome rašyti apie ateinantį mažą stabuklą… pavasarį. Ir apie tai, ką veikti, kai artėja pavasaris?

Veikti
galima labai daug ką, žinoma. Bet man pačiai šylantis oras asocijuojais
su buvimu lauke, gamtoje. Kaip aš pasiilgau romantiškos laužo šviesos,
tylaus jo spragsėjimo, žiūrėjimo į žvaigždes, alsavimo grynu oru ir
vėsių minčių apie nieką… To atsipalaidavimo… Ir velnias- visam tam
dar kiek per šalta.

Todėl, labai labai norint ir ilgintis, galima susikurti jaukią pavasarinio pasisėdėjimo prie laužo preliudiją
net namuose… Net eilinę darbo dieną. Net išsikepti kanors ant ugnies
galima… Ir nebūtinai tai turi būti šašlykas su pomidorų padažu…

Gal preliudijai užteks ir užgesintos šviesos, žvakių, ant šakutės keptų saldžiųjų maršmelų bei karšto šokolado vietoj padažo…

   

Na
gal dar prisireiks jums mielos draugijos… Pažadu- bus smagu, o jei
labiau pasistengsite net ir įspūdinga. Nebūtinai labai linksma, bet
tikrai gera, melancholiška arba dar ir ilgu… Ilgėtis ir laukti kažko,
juk yra savotiškai gera, ar ne?

O jei niekada nebandėte valgyti keptų maršmelų su karštu šokoladu, būtinai paragaukite- dieviškai skanu!!

   
   

Susikurti jaukų vakarą, mažą, bet šiek tiek stebuklingą preliudiją visai nesunku, tiesa?
O man dabar jau ir laukti nebe taip ilgu…

Labanaktis.

Rodyk draugams

Ką veikti, kai gauni tokį diiiidelį futbolo kamuolį?!

Atsakymas labai paparastas- ogi žaisti futbolą, “apturint” diiiidelį džiaugsmą, daug juoko, krykštavimų, šiek tiek persivertimų, gal net mažučių, bet minkštų traumų… na bet visumoje- tikrai smagu! :)

   
   

Šiaip futbolą nelabai mėgstu. Na, žinoma,- vyrų vyriškas žaidimas. Bet šis BIGfutbolas- super!

Tokį “kamuoliuką”, smagiam pasilakstymui, pasportavimui kokioje pievelėje, galima išsinuomoti. Tiesa, dabar tiksliai nepamenu kur… O jei ir paminėčiau, tai kone reklama gautusi :) Tad kas norės- “susigūglins”.

Primena vasarą man šios nuotraukos… artėja, artėja…. aaa!!!

Rodyk draugams

Rankinis būdas. Man ši sąvoka tokia įdomi ir tarsi turinti savo aurą. Tačiau ar pastebite, kad vis rečiau naudojama? Gal dėl to ir ypatingai vertinama…?
Na ne pati sąvoka- “rankinis būdas”, bet veiksmas. Jis juk dėl akivaizdžių priežasčių, apie kurias aš dabar nepolemizuosiu, pamažu išstumiamas…


Rankų darbo papuošalai, siuviniai, išskirtiniai patiekalai. Net paprasti sausainiai “Maximoje” su etikete- “Hand made”  parduodami trigubai didesne kaina.
Na daug ką galima daryti rankiniu būdu, ir tai (kartais) įgauna didesnę vertę. Gal dažnai net taupo energiją, ar kitas įvairių įvairiausias sąnaudas, BET…  Ne viskas, kas atliekama RANKINIU BŪDU yra taip jau labai gerai.

Patyriau tai pati, taigi..


 


KLAUSIMAS:
KĄ VEIKTI, KAI automobilyje staiga sugenda pečiukas (na tas, kur orą į langus pučia:), o lauke lyja ir langai siaubingai rasoja… Ne, ne išgėrusi buvau tik arbatos…


 



 


ATSAKYMAS:


Na ką gi naudojamės visagaliu rankiniu būdu:


 



 



 


Oj kaip šuo atveju man tai nemiela ir nelabai priimtina…


ECH, ką padarysi- kol automobilis eilėje pas elektriką, reiks naudotis RANKINIU BŪDU… :(



Rodyk draugams

« Senesni įrašai