Frazę “Pecha-Kucha” pirmą kartą išgirdau iš Andriaus ir per daug nesiglinus, kas tai per reiškinys kažkodėl juo nesusidomėjau. Bet, matyt, tada buvau užklupta nekokios nuotaikos, o gal tuo metu mano dėmesį telkė nebaigti darbai arba mintyse kurnors klajojau…  Žinojau tik tiek, kad kažkas kažkur vyks pirmą kartą Lietuvoje. O kadangi pastarojo renginio išvakarėse draugai diskutavo ir aptarinėjo Pecha Kucha, o vienas iš mūsų kompanijos t.y. visad viskuo besidomintis Alius dar ir savo darbus ruošėsi prisatyti, pažadėjau ateiti pažiūrėti ir aš.

Gan nustebau pamačiusi, jog tą šeštadienio vakarą senamiesčio baras “Skliautai”, kur ir vyko Pecha Kucha night vol.1, buvo sausakimšas. Lengva buvo konstatuoti faktą, jog ši nauja, originali iniciatyva Kaune
buvo sutikta su dideliu susidomėjimu bei palankumu.

Apskritai Pecha Kucha yra savo idėjos, darbo, projekto, o gal net išskirtinės kelionės įspūdžių pristatymas viešoje, bet neformalioje erdvėje prie bokalo alaus ar
taurės vyno, dažniausiais bare, kavinėje ar nedidelėje miesto aikštėje. Viskas vyksta glaustai ir būtinai telpant į laiko rėmus. Nes kiekvienam šnekėtojui yra
skirta 20 per projektorių rodomų skaidrių ir 20 sekundžių kiekvienai
skaidrei apibūdinti. Taigi kiekvieno pranešėjo temos pristatymas trunka
6 minučių ir 40 sekundžių. Tai, ko greo, vienintelė taisyklė. Visa kita - erdvė reikštis fantazijai, norams, kūrybai, oratorinių bei auditorijos valdymo sugebėjimų demonstravimas…

Pats pavadinimas Pecha Kucha kilęs iš japonų šnekamosios kalbos ir reiškia
„trumpas kalbėjimas”. Šis idėjų pristatymo metodas gimė Tokijo
mieste 2003 metais. „Pecha Kucha” vakarai rengiami 177 pasaulio miestuose, dabar jau ir Lietuvoje.

Vis tik teoriškai žinant kas per reiškinys tas Pecha Kucha, dar niekas nežinojo kaip pirmą kartą jis pavyks Lietuvoje. Tačiau pirmas blynas nebuvo prisvilęs ir, manau, didelį vaidmenį čia sužaidė atpalaiduojanti baro aplinka, pozityviai, linkmai nusiteikusi publika ir, ko gero, didelis noras dalintis savo idėjomis. Tad jaudulio ar nejaukumo nesijautė nei tarp susirinkusiųjų, nei tarp vakaro dalyvių.

Savo idėjas pristatė viso 10 pranešėjų, tarp kurių buvo ir moksleivių, ir dizainerių, architektų, fotografų… Temos buvo taip pat spalvingos ir įvairios - įspūdžiai iš iš Tokijo Pecha-Kucha, kadrinė animacija, projekto Kaunas-Photo pristatymas, TED konferencijos surengimo Lietuvoje idėja, beglobių gyvūnų organizacijos “Penkta koja” veikla, linksmi būdai, kaip uždirbti pinigų, Urugvajaus sostinės atgyvimas, pasitelkiant inovacinius architektūrinius sprendimus, jaunimo teatro “Teatronas” šmaikštus prisiatymas bei viltys augti, šimtametės mokyklos uždarymo tragedijos pristatymas per fotoaparato obektyvą, mokymai kaip reaguoti į „durnus“ klausimus.

Nei vienas pristatymas neprailgo, ir kėlė geras emocijas, susidomėjimą, tad galiu drąsiai teigti, kad Pecha Kucha tai - labai geras laisvalaikio leidimo būdas. Gali tiesiog relaksuoti daugų kompanijoje, kūrybingų iniciatyvių ir spalvingų žmonių apuptyje gurkšnoti alų bei klausytis apie naujus projektus, idėjas, juoktis, ploti, susimąstyti, pritarti ar prieštarauti. Bet abejingam likti sunku. Ne veltui sakoma, kad „Pecha Kucha” padeda pradėti
diskusijas ir kurti santykius tarp žmonių. Todėl tikrai verta ne tik ateiti, paklausyti, bet ir parodyti savo darbu, gabumus, dalintis patirtimi ir - daryti įtaką…


Antrasis „Pecha Kucha Nights“ renginys jau birželio 20 d. atviroje kavinės „Skliautas“ erdvėje, Rotušės a. 26, Kaune.
Daugiau informacijos www.pechakucha.lt

Susitiksim pasisakyti ir pasiklausyti!

Fotografavo: Rokas Petkevičius.

Rodyk draugams

Ramutė

********************

Vieną kartą,
bežiūrint sunkiai suprantamą spektaklį, į kurį nusitempiau pusseserę, ši manęs
paklausė: „O kodėl niekas nesukuria spektaklio, kuriame skambėtų populiari
muzika, būtų smagu jį žiūrėti?…“ Tuomet tiesiog nežinojau ką atsakyti.
Bandžiau aiškinti tuo, jog jeigu jau kuri spektaklį, tai nori pasakyti juo
kažką svarbaus, o su pop muzika tai vargiai pavyktų ir pan. Abejoju, ar
įtikinau.



                                                                               Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Vakar vykusi “Tabami” komandos šokio spektaklio „Apetitai“ premjera
metė dar vieną akmenį į mano daržą. T..y. parodė, jog populiarioji muzika
puikiai gali derėti su teatru. O judesiu galima daug pasakyti ir be žodžių.
Tiesa, kūno kalba nuolat buvo papildoma vaizdais projektoriuje, todėl drįsčiau
šį spektaklį vadinti netgi ne šokio, bet greičiau vaizdo ir judesio sinteze.
Mat be tų slenkančių vaizdų vietom tikrai taptų sunkoka suprasti, kas ir kodėl
vyksta scenoje.


Stebėdami šokį ir
sekdama mintį, pagalvojau, jog šiuolaikinis šokis ir siužetas čia puikiai
suderinti. Pasakojama apie šiandienos visuomenę, kurios žmogus, išėjęs iš
idilinės Rojaus būsenos (tai pavaizduota laimingais, baltais drabužiais
apsivilkusiais šokėjais), neberanda sau vietos. Jis blaškosi, nori vis daugiau
ir daugiau daiktų. Moterys nemyli savo kūnų. Meilė tampa seksu (ne tik dviese).
Kol galiausiai visa tai virsta viena didžiule orgija. Holivudinio „happy endo“
čia nėra: Š. Kirdeikis žiūrovą palieka šioje nuosmukio būsenoje. Gal ir gerai.
Gal tikrai kažkas bent pamąstys, jog jei gyveni tik pagal cosmo ir MTV,
laimės gali taip ir nesurasti. Tiesiog jos ieškai ne ten…


Gerų Jums
ieškojimų
!


Daugiau vaizdų iš spektaklio premjeros.

Spektaklio “Apetitai” blogas.

Rodyk draugams

“Ir aluje yra Ką_Veikti…”

@ Barų vakars 2009, Kaune

Kad tokiose renginiuose būna labai linksma, manau, nereikai nė kartoti…
O netrukus laukia ir kiti studentiški festivaliai:
VDU Pavasario Festivalis 2009
RAFES 2009
GaDI 2009

Susimatysime!?

Rodyk draugams

Ei, ar žinai, kad balandžio 23 d. ketvirtadienį Kauno barai alsuos neįprastai griausmingu, smagiu ir muzikos sklidinu naktinio gyvenimo šurmuliu? Kas vyks? O gi KTU studentų organizuojamo festivalio “InfoShow 2009″ kone linksmaiusias renginys - Barų vakaras.

Jo metu 6 jaunimo pamėgtuose Kauno baruose, skambės skirtingų stilių muzika. Be to, visą vakarą Kauną drebins aplink
Laisvės alėją sukantis ratus InfoTroleibusas, kuris kvies pašokti pagal
jame įsikūrusių DJ sukamas plokšteles.
Laikas: barai duris atidaro 20 val.
Kaina: 15 Lt - visiems barams.
Išsami informacija apie barus ir Barų vakare dalyvaujančuis atlikėjus čia.

Pernai pati pirmą kartą ten sudalyvavau ir įspūdžius aprašiau. Pamenu, kaip vos spėjome visus barus aplakstyti, atgijusiu naktiniu Kaunu žavėjomės ir muzikiniam InfoTroleibuse susigrūdę šokom… Kartojam?

Kažkam iš jūsų dar ir 2 bilietus į visus Barų vakaro 2009 renginius mielai padovanosiu. Parašyk komentaruose “Noriu į barų vakarą“, o aš ryt perpiet išrinksiu laimėtoją.

PAKVIETIMUS DOVANOJAME:
Burtų keliu šalia sėdinti Ieva man padėjo išrinkti, kas šiandien dalyvaus barų vakare, tai - Raudonzande.
Sveikinu!

Rodyk draugams

Paklausyki…

Žinai tą jausmą, kai po kūną bėgioja šiurpuliukai? Kai maloniai pašiurpsta oda, kai suklusti ir nustėri viską aplink pamiršęs, beigi, rodos, nejučia nugrimzti į kitą pasulį arba tiesiog - giliai į save… Nedaug kas tokį jausmą gali sukelti. Bet gyvai dainuojanti Aistė Smilgevičiūtės - gali. O ypač kai klausaisi jos tokioje mistiškai sakralinėje vietoje kaip Šv.Kotrynos bažnyčia, paskendusioje jaukiame apšveitime bei pritariant instrumentalinei muzikai…

Jau du kartus buvau grupės “Skylė” ir Aistės Smilgevičiūtės koncerte ir abu kart nuoširdžiai žavėjausi. Ne tik muzika, balsas, bet ir žodžiai nuostabiai keri, masina svajoti ir išlipti iš kasdienybės rėmų. Taip, kaip ir vienoje mano mylimiausių dainų apie Adonį. Pati Aistė papasakojo, jog Adonis - mitologinis nuostabaus grožio dievas, kurį besąlygiškai mylėjo Afroditė. Klausausi aš ir, rodos, regiu tas mitinių Graikų dievų istorijas…

O kai atsimerki matai va tokius vaizdus…

Nepraleisk progos. Pamatyti, išgirsti ir pajusti tai - tikrai verta.

Rodyk draugams


Ramutė
************************
Vakar, t. y. penktadienį, Vilniaus Mokytojų namuose vyko nepaprastas reginys – čia susitiko dvi dainuojančios kartos, leidusios klausytojams pabūti ties riba… Pirmoji riba – kai įsiklausymas ir susikaupimas virto juoku ir žaidimu. Antroji riba – kai tradicija užleido vietą „avangardui“.

Susirinkome, suvilioti tokių legendinių dainininkų, artistų pavardžių kaip S. Bareikis ir A. Kulikauskas. Užliūliuoti jų nuostabių dainų, nė pastebėjome, kaip prabėgo pirmoji koncerto valanda. O tuomet, kad neaptingtume šiltoje salėje, koncerto rengėjai pristatė naujieną dainuojamosios poezijos atlikėjų tarpe – grupę „Liūdni slibinai“. Jie, beje, pasirodė visai neliūdni! Kaip tik kvailiojo, juokino ir stebino. Kai kas šią naują grupę lygina su „Stipriai kitaip“, kiti vadina juos netinkamais įsibrovėliais į dainuojamosios poezijos žanrą.

Vis dėlto aš, nors taip pat mažumėlę lygindama juos su „Stipriai kitaip“, palaikau jaunuosius artistus ir linkiu jiems didelės sėkmės. Juk ne taip lengva parodyti ką nors naujo, ypač kai į nugarą alsuoja A. Kulikauskas su S. Bareikiu…

Taigi neliūdėkite, mieli žiūrovai, nuo šiol mus ir visus jus vis dažniau džiugins linksmieji „Liūdni slibinai“! O paklausyti grupės “Liūdni slibinai” online galite čia.

Rodyk draugams



Ramutė
************************

„Klausyk, Dieve, o koks tavo adresas? Kur tau siųst laiškus, a?“ – taip klausė 10-metis vėžiu sergantis berniukas “Domino” teatro spektaklyje „Bučiuoju, Oskaras“ (rež. C. Graužinis). Gatvės ir namo numerio, kuriame gyvena Dievas, jis taip ir nesužinojo, tačiau visi laiškai adresatą pasiekė…

Papasakoti apie paskutines 12 mirtinai sergančio vaiko dienų – tikras iššūkis. Net mąstyti apie tai sunku. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad C. Graužinio vadovaujama aktorių trupė žiūrovų ir nevertė nei mąstyti, nei per daug įsijausti. Istorija scenoje plaukte plaukė… Kol galiausiai supratau, kad niekaip kitaip apie gyvenimą, esant ant jo ribos, kalbėti net neįmanoma. Pasirodo, liūdesys gali būti ir džiugus, ir gražus.

 Dėkoju už tai Oskarui, 12 savo paskutinių dienų teatro scenoje nugyvenusiam prasmingai ir gražiai.

Rodyk draugams

Ramutė
************************
Atrodytų, jog vakarai, skirti išėjusiems iš gyvenimo atminti, turėtų būti itin graudūs. Bet kažkodėl aktorių, režisierių ir dainuojamosios poezijos atlikėją Saulių Mykolaitį prisiminti skirtas vakaras, vykęs vakar Mokytojų namuose, teikė daugiau džiugesio ir šilumos nei graudulio.






Dabar sėdžiu ir mąstau – kaip gi taip gali būti? Juo labiau kad autorinės S. Mykolaičio dainos irgi neskamba labai optimistiškai. Vis dėlto. Pro sunkius žodžius kažkas skverbiasi lyg kokie saulės spindulėliai, negali jų nejausti ir negali į juos neatsiliepti. Ypač kai matai daugybę susirinkusių žmonių, kurie žino tą patį, ką ir tu, – susirinkom vakar paminėti visai ne išėjimą. Greičiau kaip tik gyvenimą ir tai, ką palieka jame mylimi ir talentingi žmonės…

Džiugu, kad mėnesio pabaigoje (kovo 29 d.) šiais šiltais jausmais galės pasidalinti ir kauniečiai. Čia vyks antrasis koncertas – dar viena galimybė išgirsti ir pabūti su „nesamu, bet vis dar esamu“ Saulium Mykolaičiu.

Rodyk draugams

Ką veikėte šį savaitgalį? Galbūt su didžiule minia traukėte džiaugtis saulėtu žiemišku sekmadieniu į Rumšiškes, kur iš kiemo buvo varoma žiema? Rytoj švęsime tikrąsias Užgavėnes. Bet Rumšiškėse Užgavėnės buvo pažymėtos jau iš anksto. O šiame etnografinaime kaimelyje žiemos pabaigos šventė visada būna pažymima, ko gero, linksmiausiai, su įdomiausiomis tradicijomis, gausia ir garsia, žasiminga minia lankytojų ir persirengėlių.

Aš pati, deje, Rumšiškėse sekmadienį nebuvau. Tačiau ten spėjo nulėkti Miglė. O geriausia, kad ji net tik ten viską veikė, bet įdomiausius kaveikimus dar ir įamžino. “Geriau 1 kartą pamatyti, nei 10 kartų išgirsti.”, kaip sakoma. Nors štai Miglė čia šalia man antrina - “O dar geriau - pačiam sudalyvauti!”

Tad nepraleisime šio kaveikimo kitąmet, a ne?
O dabar man belieka mėgautis Miglės parvežtu kvepniu meduoliu su cukriniu užrašu “Draugei” bei vaizdais.
Dalinuosi…

Kvepia pavasariu…



Išradingas mėsos kepimo būdas - šį aparatą aš naudoju kiek kitam tiklsui…

Per Užgavėnes valgyti daug, riebaus ir sotaus maisto - tradiciškai privalu.

Užgavėnės be “baronkų” vėrinio ant kaklo - ne Užgavėnės!!!

Iškalbingos tvoros.

Vaikystės savjonių išsipildymas - “Kai mama nemato…”.

   
Kovingas merginų mūšis su maišais - tradicinis Užgavėnių žaidimas.

Visos nuotakos būna gražios, a ne..?

“Išgelbėk draugą!”

Nors buvo daug visko ką veikti, bet kompanija ir pati sau pramogų susigalvojo. Pasirodo svaidyti lėkštę galima ne tik vasarą paplūdimyje ant smėlio…

Tolerantiška kaiminystė… :)

Morė kaip visada įspūdingų formų! Tačiau jos galas bu toks pat kaip ir kiekvieną žiemą…

“Žiema žiema, bėk iš kiemo!”
Kelios dienos ir žiū- jau pavasaris! Juu - huuuuu!!!

Rodyk draugams


Raimis
************************************

Šių metų vasario 21 diena man buvo itin laukiama dėl Tiesto atvykimo į Lietuvą. Daug kartų diskutavau apie Tiesto, tačiau nesu apie jį rašęs, taigi jaučiu nemažą atsakomybę.

Pamėgau Tiesto muziką labiausiai tada, kai pirmąkart apsilankiau šio dj pasirodyme gyvai. Iki to vakaro maniau jog tai tiesiog populiarus, bet vidutinis dj, kartais sukuriantis vieną kitą gera kūrinį, bet jo muzika man nepalikdavo didesnio ispūdžio. Apsilankymas jo pasirodyme totaliai pakeitė nuomonę. Manau jog žmonės, kurie jo muziką vertina neapsilankę nei viename jo pasirodyme, toli gražu negali vertinti Tiesto pilnavertiškai. Apie Tiesto muziką ir jo pasirodymus yra labai įvairių nuomonių, tačiau man patiko ir norėčiau paminėti Andriaus Rio komentarą:

 „Tiesto tikrai turi stiprų vardą. Geriausiai jį galima palyginti su „Coca Cola” - vieniems patinka, kitiems per saldu ar per daug burbuliukų, bet visi ragavo. Taip ir su juo - vieniems patinka, kitiems ne, bet vistiek visi kažką apie jį girdėjo. “

Tiesto pasirodymai visuomet įspūdingi. Jis turi charizmą, puikiai jaučia publiką!

Vieta:
Iš pirmo žvilgsnio renginiui pasirinkta vieta, Siemens arena, atrodė, žadėjo puikią aplinką ir minias žmonių. Tačiau jau judant link arenos, nematant krūvos žmonių ar eilių, kilo nerimas dėl žmonių kiekio renginyje. Viduje jis pasitvirtino – susirinko gerokai mažiau žmonių nei jų turėtų būti, kad arena būtų užpildyta. Tačiau eigoje tai pasirodė kaip privalumas – tikrai nereikėjo eiti į vip zoną kad gerai matytum sceną, būtum netoli jos ir laisvai šoktum – vietos netrūko.

Žmonės:
Susirinko labai skirtingi žmonės, aišku, neišvengiamai, masiniame renginyje publikos tarpe buvo daug “broko” :) Tačiau viskas gerai jei niekas netrukdo linksmintis, susiaurini matomumo ratą ir žiūri į sceną. Atvažiavo matomai nemažai žmonių iš provincijos, būta ir geros publikos, nors jos kiekio tikėjausi daug didesnio. Pasakymas, kad kaina publiką atsijoja į gerąją pusę- nepasiteisino. Galbūt ji buvo kiek per didelė, turint omenyje dabartinę situaciją. (Kaina-  nuo 135 iki 240 Lt. )

Įranga:
Pasigedau daugiau efektų. Scena, kaip ir tikėjomės, pasirodžius Tiesto, pradėjo šviesti – ji ir didelis ekranas atrodė puikiai. Tačiau trūko kitokių efektų, o žvelgiant į sceną ir aplinką atsistojus gerokai toliau, likdavo blankus įspūdis.

Garsas:
Garsas buvo geras, šį pažadą organizatoriai puikiai išpildė. Žemi dažniai maloniai pereidavo per visą kūną.

Muzika/Tiesto:
Tai buvo fantastiška. Kaip ir visada :) Vėl stebino nerealus talentas jausti publiką, išjudinti publiką, bendrauti su ja, ir ta nedingstanti šypsena iš Tiesto veido… Puiki atmosfera kai visi atsako iškeldami rankas, plodami, šokinėdami ties geresniais perėjimais (o tokių buvo nesuskaičiuojamai daug) ir skanduodami „Tiesto!“.
Tiesa, labai pasigedau senesnių gerųjų „gabalų“ - kažkodėl Tiesto nusprendė apskritai jų negroti. Po pirmųjų dviejų superinių grojimo valandų, muzika pasidarė kiek monotoniška, dalis publikos jau tada pradėjo skirstytis, tačiau likti iki galo buvo verta.

Šis renginys gal nebuvo nusisekęs kaip ankstesni Tiesto pasirodymai Lietuvoje, tačiau į jį be jokios abejonės buvo verta eiti. Lauksime grįžtant !

Mums fotografavo: Giedrius Jankauskas

Rodyk draugams

« Senesni įrašai