Įspūdžiais (nors ir kiek pavėluotais) iš šių metų knygų mugės dalinasi Ramutė



   


Kalba pesimistas:

Storos ir plonos, didelės ir mažos, žalios, baltos, margos ir t.t. – kas? Ogi – knygos! Tiek daug ir įvairių  jų vienoje vietoje galima pamatyti tik Knygų mugėje. Tačiau kalbėti apie knygas, vertinant jų storį arba viršelio spalvą, lyg ir šventvagiška. Juk reikėtų aptarti rimtosios literatūros gausą, žmonių džiaugsmą pagaliau atradus tai, ką verta skaityti ir pan. Vis dėlto. Bendras Knygų mugės įspūdis, braunantis per žmonių spūstis, – kažkoks liūdnokas. Nes dauguma jų dairosi pirmiausia pigesnių knygų, ir visai nesvarbu apie ką. Prieš einant į mugę draugė „padejavo“, kad turi tris litus, todėl neįpirks jokios knygos. Juokai juokais, o už tris litus savo biblioteką buvo galima papildyti net trimis knygomis! Žinoma, susidomėjusių jomis (pigu-perku) netrūko…

Kalba optimistas:

Na štai – pagaliau ir vėl atėjo vienintelis metų savaitgalis, kai televiziją vilniečiai ir jų svečiai iškeitė į… knygų pasaulį. Šiais laikais vis labiau apleistą ir primirštą. Na ir kas kad mugėje tvyrojo pirkimo nuotaikos. Juk kitas veiksmas bus (tikiuosi) pirkinių panaudojimas, t. y. perskaitymas. Arba išklausymas. Mat Sigutis Jačėnas pats asmeniškai pardavinėjo poezijos, prozos ar tiesiog muzikos įrašus. Naujausias „produktas“ – Šekspyro „Sonetų“, prieš pat mirtį išverstų Sigito Gedos, skaitomų aktoriaus R. Šimukausko, garso įrašas. Vieną Knygų mugės vakarą vyko šiltas ir jaukus Šekspyro „Sonetų“ naujo leidimo ir plokštelės pristatymas. Manau, kad tokie įvairių leidinių pristatymai arba susitikimai su autoriais ir yra būtent tai, dėl ko verta kiekvienais metais vėl ir vėl užsukti į šį kiek dirbtinai sukuriamą knygų pasaulį. O galbūt kažkas jį tik taip ir tegali atrasti?

Šiaip ar taip, linkiu Jums visiems kuo dažniau, net ir be “Knygų mugės”, prisiminti lėtą skaitymo malonumą.

Kalba realistas:

Šiam tekstui, kurį netrukus pamiršit, suvartoti Jūs ką tik skyrėte vidutiniškai 2–3 minutes. Per jas taip pat galėjote perskaityti vieną tikrai gerą eilėraštį….

Rodyk draugams

“Aš nemėgstu ir neklausau rusiškos muzikos.” Nė neususimąsčiusi, laisvai ir drąsiai galėjau taip pasakyti. Tačiau be reikalo. Teisingas pasakymas būtų - “Aš nemėgstu rusiško popso.” Mano nuomone, rusiškas popsas yra pigus, nuvalkiotai paprastas, neturintos
jokios išliekamosios muzikinės vertės. Tačiau ne visa rusiška muzika yra popsas. Arba bent jau nepigus popsas. Ir rusiška muzika gali būti įdomi, priversti suklusti, net sukaustyti. O ypač kai tai yra gyva muzika, kai kūryba yra kupina įvairiaprasmių reikšmių, kai ją išpildo energinga, charizmatiška grupė…

Aš ką tik grįžau iš „Mumiy Troll“koncerto. Buvau gan skeptiškai nusiteikusi, bet galiu pasakyti vieną - nė kiek nesigailiu. O dabar tamsoje sėdėdama prie kompiuterio vis dar skendžiu rusiškos muzikos garsuose. Ir nebesakysiu daugiau “Man nepatinka rusiška muzika”. Šitai man yra labai skanu:

Gera yra atsikratyti niekinių stereotipų.

Rodyk draugams

Praėjusiam savaitgaliui puikiai tinka toks šiandien ištartas apibūdinimas - ekstrasuperfantastiškaikietai.

Čia tokį labai netradicinį kaveikimą netikėtai susigalvojome ir veikėme tai, ko nei vienas iš mūsų dar nebuvome veikę - dalyvavome Kalėdiniame šeimyniniame ralyje. Paradoksalu, kad net sąvoka “ralis” man dar neprijaukinta buvo, nevisai suprantama, tolima, bet negi atsisakysi sudalyvauti įdomiame renginyje, jei yra galimybė, noras, šauni kompanija ir nusiteikimas?

Jau puikia prieššventine tradicija tampantį Kalėdinį ralį, organizavo portalas 4rally.eu. Jame galėjo dalyvauti visi norintys - tiek šeimomis, tiek draugų komandos. Nereikėjo nei specialaus automobilio, nei žinių  tiesiog noro smagiai praleisti laiką ir  - pasivaržyti.

Žinoma, neapsėjome be atitinkamo pasirengiimo raliui. Norėjome būti išradingi ir originalūs bei atitinkamai atsišaukti į organizatorių raginimą ruoštis Kalėdiniam raliui! Tad ir savo automobiliui pritaikėme patį kalėdiškiasią atributą…
Kokios gi Kalėdos be eglutės?!

Aha, taip - tą žaliaskarę pasodinome į prie automobilio specialiai prikabinta priekabą. Planas - dalyvauti ralyje, visur važinėjant su papuošta eglute.

Vaikinai ją tvirtai surišo, suraizgė, sutvirtino… Beliko papuošti.

Net blyskinčias lemputes pajungėme!

Tad šeštadienį anksti ryte dar su tamsa iš Vilniaus pajudėjome link Birštono su žybsinčia eglute. Apsnūdusiems vairuotojams kėlėme šypseną ir skaidrinom rytą.

Na, o iš starto vietos - Birštono 10 ryto išvažiavo 70 užsiregistravusių ekipažų, kurie per pusdienį turėjo įveikti apie 170 km ir įvairių užduočių. Kad kelias neprailgtų, pirmojoje ralio atkarpoje organizatoriai parengė mums įvairius galvosūkius - kopėmė į piliakalnius, ant medžių ieškojome paslėptų šifrų, skaičiavome nurodytus objektus - na toks savotiškas orientacinis, kur punktuose reikia atlikti atitinkamas užduotis.

Taip pat įveikėme ir greitumines rungtis - „Slalomą“ bei „Mišką“. O galiausiai pasiekėme Kazlų Rūdą, kur jau laukė rungtis, pavadinimu „Aerodromas“. Jame turėjome kuo greičiau įveikti  specialiai
paruoštą trasą su tarpine baze, kur buvo vykdomas vairuotojo
apsikeitimas vietomis su kitu priešingos lyties ekipažo atstovu. Cha, čia teko pasireikšti ir man. Pirmą kartą gyvenime vairavau automobilį su priekaba (ir besišokinėjančia Kalėdine eglute joje!) ir tą pirmutėlę patirtį apturėjau aerodrome, kur reikėjo laviruoti tarp kliūčių ir kuo greičiau! Tiesa sakant, komanda nedegė pasitikėjimu atiduodant vairą į mano rankas:), tačiau viskas baigėsi gerai. Aš tai padariau -  geras jausmas!

Išties, tai mūsų komandos niekas nebuvo nei karto dalyvavęs
ralyje, tačiau turėjome du puikiai susidirbusius vaikinus, žinančius, ką
reiškia našus komadinis darbas, laiko matavimas bei susikaupimas, tikslumas ir - noras laimėti!
Dalius ir Aivaras vairavo bei šturmanavo kaip tikri profesionalai, bent
jau man “žaliai” stebėtojai nuo galinės sėdynes taip atrodė iš šalies… O
pasirodo, mano įtarimai, jog vaikinai yra nerealiai susigroję ir viską daro, taip kaip reikia, pasitvirtino. Jų, o ir Eglės, Sauliaus, mano pastangos nenuėjo veltui…

TAIP, JUHUUUU!!!  - mūsų eglutės ekipažas Kalėdiame ralyje 2008 ne tik laimėjo Kalėdiškiausio ekipažo titulą, tačiau mes, aplenkę kitus 69 automobilius, laimėjome ir pirmąją vietą bendroje įskaitoje!
Net pirmakarčiai ir net su priekaba!!!!

Tai ir buvo neįtikėtinai ekstrasuperfantastiškaikietai!!!

Spindinčios nugalėtojų akys ir šypsenos - (iš kairės) organizatorius, Dalius, Aivaras, aš, Eglė ir Saulius.

Jau galgi ir ralio vergais patapsime.
Nes na patiko man šis veikimas. Užskaitytas ir visiškai smagus neeilinis savaitgalis. Nes kaip yra gera atrasti naujus dalykus, pojūčius, pomėgius… Ir koks saldus yra pergalės skonis…


(Beja ši mums labai patikusi fotkė - anei joks nefotošopas, fotografas liepė parašyti -  “didelio profesionalumo dėka”. Ok - negaila:)

Kitas ralis, jei ir tave sudomino tokia pramoga - per Velykas. Nepraleiski progos ir pavasarį iš anksto registruokis į Velykinį ralį portale www.4rally.eu.

Susirungsime? ;)

P.S. “Atėjau. Pamačiau. Nugalėjau.” - linkėjimai komandai!

Rodyk draugams

Neatsistebiu muzikos nepaprastu gebėjimu užvaldyti emocijas, mintis ir kūną. Netgi kai galva pilna keisčiausių minčių, kai atrodo, jogis esi pavargęs net nuo pačio savęs, muzika gali tave bent trumpam atrišti nuo visko.

Vakar tenorėjau užsikloti ir būti, o žinojau, kad vakaro planuose - “Electric Light Orchestra” koncertas Kaune. “Nagi puoškis - mes ten eisime!” Nuėjom. Ir ką gi ar galėjo būti kitaip? Paklausyki.

Jaučiausi kaip iš medžio iškritusi su savo nekokia nuotaika, atsidūrusi pilnutėlėje senutėje Kauno sporto halėje. Nė pati nepajutau, kai ėmiau šypsotis ir aš. Salėje virpėjo geros emocijos ir išsiilgtos muzikos laukimas. O kai dar užgrojo grupei pritariantis, puikusis Kauno simfoninis orkestras! Tikrai smagu buvo stebėti vyresnio amžiaus publiką, geriančią savo jaunystės laikų muziką. O ir orkestro muzikantai net ant scenos nenustygo savo vietose. Jie tiesiog grupei už nugarų kėlė savo instrumentus aukštyn beigi strypčiojo ir darė bangas! Vaizdas nepaprastas, kai kartu su publika linksminasi ir iš pažiūros atrodę tokie rimti orkestro muzikantai. Matėsi, jog “Electric Light Orchestra” grupės nariai buvo sužavėti kauniečių muzikantų užsidegimu bei žažaruojančia nuotaika.

Susirinkusieji taip pat negalėjo ramiai nusėdėti ir ėmė trypti tarp eilių drauge su “Electric Light Orchestra” traukdami senus gerus šlagerius. Juk grupė gyvuoja jau kone 40 metų. Tad atrodo galėjai jausti, kaip su jos muzika užaugusi karta, koncerto metu tiesiog keliauja laiku - atgal į jaunystę. Bet ir mes dar nesame pamiršę tokių nemirtingų kūrinių kaip “Don't bring me down”, “Sweet Talking Woman“, “Livin' Thing” bei daugelio kitų…

Nagi suklausysi ir dar vieno kąsnelio? Ir kaip gi skambant tokiam gabaliukui nesišypsosi?! Ech, jaučiu didelę meilę tokiam oldshool'ui. Neabejotinas teigiamos energijos užtaisas!

Gal dar viskas bus gerai? :)

Rodyk draugams

Raimis
*************************
Šį lietingą šeštadienį su nekantrumu judėjome į  “807 Big Party” vakarėlį, kurio organizatoriai žadėjo revoliucinį šokių muzikos renginį.

Dažnai apie gerus renginius byloja susidariusi eilė prie klubo “Pacha”,
tiesa šįkart ji nebuvo didelė – galbūt todėl kad į klubą įėjome 23 h.
Vos įėjęs, kiekvienas pamatė klubo pakeitimus: pastoliai, betono
maišytuvai, stop juostos, aukštos įtampos įspėjimai,  o maloniausia
buvo tai, jog statybininkės – seksualios merginos, vilkinčios toli
gražu ne uždarus darbinius rūbus… Su jomis specialiai tam įrengtoje
vietoje fotografavosi visi panorėję.

Vakarėlyje be išties
viliojančių statybvietės merginų ir puikių go go šokėjų, taip pat
buvo galima pamatyti labai daug susirinkusių, nepabijosiu to žodžio - išskirtinio grožio merginų!
Grožis – dalykas subjektyvus, bet kiek teko bendraut su vyriška gimine,
visi tuo buvo maloniai nustebinti. Tiek gražių dailiosios lyties
atstovių vienoje vietoje nedažnai pamatysi… Klube taipogi buvo galima
pamatyti nemažai žinomų šou ir verslo pasaulio atstovų, krepšininkų,
visuomenėje žinomų žmonių. Apskritai galiu pasakyti – tą vakarą klubą
puošė daug gražių, stilingų, įdomių žmonių.
 
Kaip minusą
renginiui galima įvardinti pernelyg didelį delsimą pradėti šou
programą. Tiesa, ir žmonės į renginį rinkosi vangiai, apie vidurnaktį
didžioji salė dar buvo apytuštė. Grojant lengvai Flaxen beats
house muzikai, nedaug ką traukė šokių aikštelė. Žmonės sukiojosi prie
barų, tačiau praėjus vidurnakčiui ir nesulaukiant šou, manau, ne vienas
susimąstė: už ką mokėjau nemažus pinigus ir ko visi laukia? Į šį
klausimą atsakymai prasidėjo truputį vėliau ir gal kiek pavėluotai.
Renginyje grojo ir Dave Storm, Dj Mantini,
taigi muzikos įvairovės ir gerų setų jame netrūko. Beje, negaliu
neišsakyti užuojautos rūkantiems - klubo “Pacha” rūkomajo ventiliacijos
problemos, deja, dar neišspręstos…
 
Pats šou, prasidėjęs
pusę pirmos, buvo įspūdingas. Salei jau esant sausakimšai, jį, skambant
naujai “satisfaction” versijai, pradėjo karštas merginų pasirodymas.
Ant scenos hip hop atstovai “Invisible Soul”, kuriems ritmą vedė Pushas, kovėsi prieš house atstovaujančią “Cubaną”. Lietuviška “Šokis hip hopo ritmu” versija. ;) 


publikos plojimų sprendžiant, daugiau triukšmo ir palaikymo susilaukė
hip hop atstovai, man asmeniškai labiau patiko house atstovų
pasirodymai. Tiesa, manau, šokiai galėjo tęstis ir ilgiau. Merginų akis
džiugino šokėjo iš Olandijos pasirodymas ant stulpo. Vyriška giminė
galėjo grožėtis body art’u ant nuogo merginos kūno… O programą
palydėjo South Express
pasirodymas saksofonu, kuris, mano manymu, nelabai įsiliejo į bendrą
šou programą bei idėją. Tad energiją, įgautą šou pradžioje, nemaža
dalis publikos jau liejo RnB salėje, kurioje, kaip visada, atmosfera
labai jauki. Ten kuriam laikui persikėlėme ir mes, kol Metal on Metal privertė grįžti į didžiąją salę.
 
Manfredas & Andrius Alien

tiesiog sudrebino klubą! Išties norėčiau perduoti geriausius linkėjimus
jiems, nes jų grojama muzika buvo fantastiška. Aštrūs ir vienas už kitą
energingesni kūriniai drebino klubą, išbandė garso įrangos pajėgumus,
ir pakerėjo publiką . Manau, šie dj‘ ai puikiai jaučia publiką, o jų
muzikos parinkimo skonis, jos energija su kaupu pateisino mano
lūkesčius.  Prie to dar prisidėjo nuostabūs vaizdo efektai, klube
įsivyravo puiki atmosfera, ir išliko tokia iki pabaigos.

Apibendrinant,
tai, kas vyko klube “Pacha”, revoliucija vadint galbūt sunkoka, bet
tiesa ta, jog vyko originalus vakarėlis ir geras šou, tai buvo vakaras
kuriame buvo verta sudalyvauti ir kokių norėtųsi daugiau. Laukiame kitų
807 vakarėlių!

Nuotraukos bus greitu metu.

Rodyk draugams

Vėluojančios žadėtos foto iš Good Will People festivalio, kuriame šėlome prieš savaitę. Bet juk geriau vėliau nei niekada. O buvo taip:

Rodyk draugams

Tūkstančiai sostinės jaunuolių Heloviną pažymėjo “Forum Palace”
centre vykusioje šokių muzikos fiestoje “Grand Heloween Carnival in
Mask 2008″.


Ruslano Kondratjevo nuotraukos.

Rodyk draugams

Šį šeštadienį klubinės muzikos mylėtojai rinkosi netradicinėje prabangioje
aplinkoje, kur siautė šokių muzikos festivalis geros valios žmonėms - “Good Will People”.



Negalėjau praleisti tokio intriguojančią programą žadančio renginio, todėl šeštadienio vakarą grįžau iš Zarasuose vykusių mokymų į Vilnių ir patraukėmė į vakarėlį.

Ištaigingos,
išskirtinės Belmonto patalpos buvo pasirinktos ne be reikalo. Čia -
nuostabios sąlygos kokybiškam garsui, nes pastate yra daug medžio,
kuris, kaip žinia, turi dėkingas akustines savybes.

Eilė lauke prie įėjimo prognozavo gerą laiką ir
linksmintis nusiteikusių žmonių gausą. Ir išties vos įėjus pakerėjo
subtili Belmonto atmosfera bei pakili nuotaika. Tiesa kiek nuvylė baro
asortimentas, nes nebuvo pasirūpinta pakankamu kiekiu populiariausių
tauriųjų gėrimų. Taip pat susirinkusieji nervinosi, nes buvo per mažai
WC. Gal dar temperatūra viduje galėjo būti kiek aukštesnė, nes kai kuriuose didžiulėse erdvėse pradžioje jauteisi kiek žvarbokai…

Na
bet
natūralu, kad pirmas toks renginys nepraėjo be smulkių nesklandumų. Tad
bergždžiai neburbant, geriau buvo atsipalaiduoti ir mėgautis tuo, kas
sklando aplinkui. Juk sušilti ir net kaip reikiant įkaisti buvo galima
trypiant vienoje iš trijų erdvių. Juose gaudė ir viliojo skirtingi
muzikos stiliai, garsai, pojūčiai, kur savo kūriniais dalinosi net 14 garsių ir  talentingų atlikėjų iš Anglijos, Kanados, Vokietijos ir Lietuvos.

Norėjosi viską pajausti ir sugerti bei įvertinti, todėl laikas tikrai neprailgo, migruojant iš vienos muzikoje skendinčios
erdvės į kitą. Salėse pynėsi ir viešpatavo garsai, vaizdo
instaliacijos, lazeriai, dūmų debesys ir šokantys kūnai. Tiesa, buvo
jaučiamas gan drąatiškas ir per greitas skirtingos muzikos
susiliejimas, keliaujant iš vienos erdvės į kitą, nes atsistojus
perėjime galėjai pasimesti nuo ausyse gaudžiančių skirtingų muzikos garsų iš
dviejų salių.

Labiausiai mano lauktas atlikėjas Ian Pooley, kiek nustebino skirtingais nei tikėjausi kūriniais ir pakitusiu stiliumi. Bet tai nekeista, nes jo pasirodymas Lietuvoje buvo viena iš stotelių
naujojo jo albumo “In Other Words“
pristatymo ture. Bet tiesą sakant, pasigedau senesnių kūrinių. O gal
tuo metu mano dėmesį kaustė iš kitos salės sklindančios muzikinės
vilionės…? Nes savo naujuosius albumus pristatė ir kiti atlikėjai - gaudė šviežios „Aquasky“ kompiliacijos „Beakbeat Bass Vol. 4“bei Virus J albumo „Addictive“ pristatymas.

Gyvais pasirodymus džiugino ir Vidis, Andy Lau, Lynnie,
Hallucinas, Nervas ir „Burp&Pout“.
Atlikėjui Astralui Space Drummer akomponavo mušamaisiais. Didžiosios Britanijos techno muzikos pasididžiavimas – duetas „SLAM“ buvo paskutinis, storiausias teptuko potepis spalvingame ir įspūdingame Belmonte vykusio festivalio „Good Will People“ muzikiniame paveiksle.

Renginį organizuojančios agentūros „Pro-duce Records“ direktorius Nerijus Petrulis tikisi, kad festivalis „Good Will People“ įgaus gražias ir tvirtas tradicijas bei sukvies visus geros valios žmones būti vieningais kokybiškos muzikos apsuptyje kasmet ar net dar dažniau.

Na
negi mes preištarausime? Puikūs, populiarūs ir profesionalūs atlikėjai,
išskirtinė aplinka, graži idėja ir subtili nuotaika - tai gero
vakarėlio komponentai, kurios mums sumiksuokite, o mes juos su malonumu
suvartosime… ;)

JAU GALITE PERŽIŪRĖTI Festivalio “Good Will People”  fotogaleriją.

Rodyk draugams

Savaitgalis ir vėl hiperaktyvus, bet vėlgi labai įdomus ir prasmingas. O pirmadienį štai leidžiu lovoje - apsirgau. Na gan natūralu, nes organizmas, matyt, neatlaikė krūvio ir tokiu būdu esu priversta ilsėtis. Be to dar situacijos nepagerino ir naktinis kiurksojimas karštame kubile (mmmm koks gėris tai yra) bei po to basas pasivaikščiojimas po šaltą žolę. Bet buvo taip minkšta ir žavu - laukinė gamta… :)

Taigi savaitgalį kartu su Justu ir Domantu viešėjau Zarasuose, kur vyko “Visi skirtingi - visi lygūs” organizuoti jaunųjų žurnalistų mokymai. Išties labai puiki iniciatyva skirta žingeidžiam, išprususiam ir pilnam naujų, kitoniškų, teisingų idėjų jaunimui. Visi susirinkę jaunuoliai buvo labai motyvuoti, norėjo kuo daugiau sužinoti apie žmogaus teises beigi kaip skleisti gerąją žinią ir teisingas naujienas visuomenei.

Buvo įdomu pabendrauti su žurnalistinės etikos teisininku Deividu Velku, su kuriuoa diskutavome apie blogerių ir žurnalsitų panašumus, skirtumus, teise. Mačiau, kad mes jam buvome tarsi įdomųs eksponatai, revoliucionieriai.

Kitiems dalyviams taip pat knietėjo su mumis susipažinti, pakalbinti. Ir tikiuosi ne tik todėl, kad mergaitės natūraliai džiūgavo pamačiusios gyvus Slave'ą beigi Ežiuką (oi kokios emocijos užvirė jiems atvykus:)… Visgi sąvoka “blogas” dar nebuvo visiems gerai suvokiama. O pvz. mūsų pranešimuose dažnai vartotas žodis - RSS,  vėliau paaiškėjo, kad buvo išvis kažkokia egzotika… Tačiau Domantas laiku susigriebė ir paaiškino dalyviams kas yra RSS ir su kuo jis valgomas.

Labai įdomu buvo paklausyti ir Romo Sakadolskio pranešimų bei sudalyvauti jo vedamuose praktiniuose mokymuose. Tai žmogus su didžiule patirtimi beigi autoritetu. Vėliau pakeliui namo su Justu diskutavome kaip gera, kad mūsų karta jau sugeba gudriai ir klasiškai atsirinkti savo autoritetus. O kas svarbiausia - teisingus ir išteis sektinus bei gerbtinus pavyzdžius, o ne šiaip veidus iš TV. Jau vien A. Čekuolio iškilus pavyzdys ką reiškai! Man taip smagu, kad ne tik vyresnė karta, bet ir jaunimas jau laiko savo stabuku tokias iškilias asmenybes kaip Algimantas Čekuolis ar Leonidas Donskis.

Dargi žavu yra tai, kad šie išmintingi žmonės moka būti ir visiškai žemiški. Smagu, kai su jais prie vieno stalo srėbi naminę sriubą, o vėliau gali ne tik paklausyti jų gilių įžvalgų, bet ir paprasčiausiai per pertrauką išeiti pasivaikščioti ir pasimėgauti neįtikėtinais pasakojimais.

Štai ėjome su R. Sakadolskiu apsižiūrėti įdomių prie prie sodybos gyvenančių gyvūnų. O jis, pamatęs storą juokingą Vietnaminę kiaulę, staiga pradėjo pasakoti neįtikėtiną, kvapą gniaužiančią istoriją iš savo gyvenimo apie tai, kaip kartą Čikagoje panašių kiaulių banda jo vos negyvai nesutrypė. Tada dar buvęs jaunuolis operatorius R. Sakadolskis jas paskutinį kartą mėgino nufilmuoti. Kur? O gi besirengainčioje užsidaryti didžiasioje Čikagos kiaulių skerdykloje. R. Sakadolskiui tas filmavimas sakė irgi galėjo tapti paskutinis, kai prieš save staiga išvydo milžinišką bandą didžiulių, sulaukėjusių kiaulių, bėgančių tiesiai į jį…

Įspūdžių išties daug. Tokie renginiai, kai ir
pasisemi žinių, ir dargi gali jomis dalintis - labai puikus laiko
leidimas. Dieną - mokymai, seminarai, o vakare - bendravimas su
bendraminčiais…



 


Tobulas, naudingas ir įdomus KaVeikimas yra tokia veikla. :)


Daugiau apie Jaunųju žurnalistų mokymus skaitykite pas Justą bei Domantą. Ten rasite ir jų naudingus, įdomius pranešimus apie tai, kaip startuoti ir auginti blogą bei apie naująją medią.

Rodyk draugams

« Senesni įrašai